Jodas žmogaus organizme

Jodas žmogaus organizme

Nepaisant to, kad organizmui reikia nedidelių dozių jodo, jis yra be galo svarbus žmogaus organizmui. Jodas yra reikalingas skydliaukės veiklos palaikymui ir padeda apsisaugoti nuo strumos. Jodas taip pat gali būti naudojamas gydant įvairias ligas, tarp jų vėžį  ir diabetą.

Nusilpusi atmintis, sumažėjęs darbingumas, kamuojanti bloga nuotaika ir greitai pajaučiamas nuovargis – šie požymiai gali byloti apie jodo trūkumą organizme. Dėl jodo trūkumo gali sutrikti skydliaukės, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Taip pat jodo trūkumas lėtina medžiagų apykaitą, todėl priaugama svorio. Kai trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų ir pradeda daugėti skydliaukės ląstelių, todėl skydliaukė didėja ir susiformuoja gūžys, t.y. susergama astma.

Jodo trūkumas nėštumo metu sutrikdo vaisiausi fizinį ir protinį vystymąsi. Jodo trūkumas gali sukelti vaisiaus protinį atsilikimą, žvairumą ar kurčnebylystę. Jeigu nėštumo metu trūksta jodo, padidėja persileidimo tikimybė, perinatalinis ir vaikų mirtingumas. Jodo trūkumas vaikams ir paaugliams gali sukelti ne tik protinio ir fizinio vystymosi sutrikimus, bet ir pasireikšti tokiais sveikatos sutrikimais kaip endeminė struma ar hipotireozė. Vaikams tampa sunkiau mokytis, jie negali susikaupti ir sukoncentruoti dėmesio. Taip pas pastebėta, kad žmonių, kurie gyvena jodo deficito regionuose, intelekto koeficientas yra 15-20% mažesnis, lyginant su sveikų rajonų gyventojais.

Įprastai organizmas yra aprūpinamas jodu kartu su maistu ir vandeniu. Daugiausia jodo randama joduotoje druskoje, tačiau jo taip pat yra jūrinėse žuvyse, menkių kepenyse, jūros kopūstuose, pupelėse, įvairiose kruopose (išskyrus ryžius), piene, vištų kiaušiniuose, paukštienoje ir vynuogėse. Jodas nežūva esant šalčiui, tačiau aukštoje temperatūroje jis išgaruoja. Verdama žuvis ar mėsa netenka maždaug 50% jodo, o daržovės ir pienas – 30%. Jodą maisto produktų sudėtyje galima išsaugoti verdant nesmulkintas daržoves ir įdedant jas į verdantį vandenį, o žuvį ir mėsą – gaminti garuose ir gerai uždarius dangtį.

Per didelis jodo kiekis organizme gali sukelti slogą, paskatinti inkštirų atsiradimą ir odos bėrimus, tačiau vartojant natūralius jodo šaltinius, perdozavimas neįmanomas. Perdozuoti jodą galima tik ilgas tam tikrų preparatų, kurių sudėtyje yra jodo, vartojimas. Rekomenduojama jodo paros norma vaikams yra 40-120 mg, paaugliams – 150 mg, suaugusiems – 150 mg, nėščiosioms ir žindančiosioms moterims – 180 – 200 mg. Papildomai jodo patariama vartoti žmonėms, kurie serga hipotireoze arba fibrocistine krūtų liga.

Lietuvoje daugelis gyventojų natūraliai suvartoja per mažai jodo. Šalyje vartojamuose maisto produktuose nėra užtektinai jodo, nes šio mikroelemento beveik nėra gėlame požeminiame vandenyje ir dirvožemyje. Jodas yra randamas jūros produktuose, tačiau lietuviai šių produktų suvartoja pernelyg mažai, kad organizmas būtų aprūpintas reikiamu mikroelemento kiekiu.

Produktai, kurie gali Jums patikti

Leave a Reply

Your email address will not be published.