Žmogaus organizmui yra labai svarbus manganas. Šis mikroelementas dalyvauja baltymų ir riebalų apykaitoje, fermentų veikloje ir energijos gamyboje. Žmogaus organizme manganas kaupiamas kauluose, smegenyse, kasoje ir kepenyse.
Manganas įeina į inkstų, kepenų ir kasos sudėtį. Jis taip pat padeda kepenims atsikratyti susikaupusiomis pavojingomis medžiagomis. Manganas aktyviai veikia riebalų, baltymų ir angliavandenių apykaitą. Jis taip pat palaiko reikiamą cholesterolio kiekį kraujyje ir veikia hemoglobino susidarymą. Be to, šis mikroelementas veikia lytinių liaukų funkciją ir skatina lytinių hormonų gamybą.
Manganas reikalingas vitamino B1 ir vitamino E apykaitai. Jis taip pat aktyvina tam tikrų fermentų, kurie lemia normalų virškinimo sistemos darbą ir maisto utilizavimo, veiklą. Šis mikroelementas veikia kaip katalizatorius skaidant cholesterolį ir riebalus, jis taip pat svarbus smegenų ir nervų mitybai.
Jeigu organizmui trunka mangano, sutrinka cholesterolio apykaita ir gliukozės toleravimas, taip pat atsiranda tam tikri hormoniniai pokyčiai, kurie gali sukelti nevaisingumą. Mangano trūkumas sulėtina plaukų ir nagų augimą, taip pat mažinti kūno masę. Vaikams magnio trūkumas gali sutrikdyti kaulų augimą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad moterų, kurios serga osteoporoze, kraujo plazmoje yra sumažėjusi mangano koncentracija. Tuo tarpu, mangano perteklius yra toksiškas, tačiau žmonėms kur kas dažniau pasireiškia mangano trūkumas.
Žmogaus organizmas natūraliai reikiamu mangano kiekiu yra aprūpinamas kartu su maistu. Manganas randama kruopose (daugiausia avižinėmis), pupelėse, žirniuose, galvijų kepenyse, sūryje, obuoliuose, riešutuose ir chalvoje. Rekomenduojama mangano paros norma sudaro nuo 2,5 iki 5 mg. Cinkas, geležis ir kalcis blogina mangano pasisavinimą, todėl ilga laiką vartojant šiuos mineralus, o ypač didesnėmis dozėmis, patariama manganą vartoti papildomai. Mangano poreikis taip pat padidėja, kai vartojami geriamieji kontraceptikai ir rūgštingumą mažinantys vaistai.
