Varis laikomas vienu svarbiausių mikroelementu organizmui. Žmogaus organizme yra maždaug 150 mg vario, o 90% šio mikroelemento yra susijungusio su baltymais. Varis iš virškinamojo trakto rezorbuojasi į kraują ir susijungęs su kraujo plazmos albuminais, patenka į kepenis. Čia jis yra kaupiamas, o vėliau pernešamas į kitus audinius ar organus.
Varis padeda užtikrinti normalų organizmo augimą ir funkcionavimą. Jis taip pat yra reikalingas hemoglobino sintezei, geležies pasisavinimui, cukraus apykaitai, nervų funkcijomis ir nervų dangalo (mielino) susidarymui. Varis, kartu su vitaminu C, dalyvauja kraujo gamyboje ir kolageno sintezėje. Kolagenas reikalingas odos, kremzlių ir raiščių elastingumui užtikrinti. Varis taip pat yra melanino sudėtyje. Melaninas yra natūralus pigmentas, kuris odai, plaukams ir akims suteikia tamsesnį atspalvį. Be to, varis yra stiprus antioksidantas, kuris padeda apsaugoti ląstelių membranas nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Varis taip pat didina insulino aktyvumą ir taip padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Žmogaus organizme vario trūkumas pasireiškia itin retai. Jeigu organizmui pritrūksta vario, gali pasireikšti mažakraujystė, nukristi normali kūno temperatūra, atsirasti venų išsiplėtimas, neritminga širdies veikla ir osteoporozė. Vario trūkumas taip pat sumažina organizmo atsparumą infekcijoms, sutrikdo skydliaukės veiklą ir sumažina odos pigmentaciją. Tam tikrais atvejais, jeigu organizme yra per daug cinko, organizmas gali nepriimti vario. Varis ir cinkas konkuruoja pasisavinimo procese, todėl vartojant kurio nors mineralo daugiau, gali sutrikti kito mineralo pasisavinimas.
Jeigu vario vartojama per daug, pasireiškia pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas. Itin retais atvejais vario perteklius gali būti žalingas kepenims. Natūraliais vario šaltiniais yra galvijų mėsa, o ypač kepenys, žuvys, austrės, avižų kruopos, grikiai, riešutai (ypač kokoso), žirniai, šokoladas ir kava. Rekomenduojama vario paros norma sudaro 2 mg.
Varis įeina į maisto papildų sudėtį, kuriuos patariama vartoti tuomet, kai organizmui trūksta šio mineralo, sergant mažakraujyste, osteoporoze, cukriniu diabetu ir odos baltme (Vitiligo). Vario nepatariaa vartoti žmonėms, kurie serga Vilsono liga. Sergant šia liga būna sutrikęs vario išsiskyrimas su tulžimi ir per didelis jo kaupimasis kepenyse, nervų sistemoje ir akyse.
